Apribojimo taikymo Europos Sąjungoje evoliucija

Žibalas, kuris naudojamas žibalinėms lempoms, ir degieji kepsninių skysčiai yra pavojingi cheminiai mišiniai, todėl nuo nelaimingų atsitikimų, kuriuos pastarieji gali sukelti, jeigu naudojami, nesilaikant informacijos apie saugų jų naudojimą, kuri būna pateikiama ant etiketės, arba nesilaikant saugaus naudojimo instrukcijos, turi būti apsaugoti šių mišinių naudotojai, ypač labiausiai pažeidžiamos asmenų grupės ─ tokios, kaip vaikai. Buvo pastebėta, kad dažniausiai žibalu ir/arba degiuoju kepsninių skysčiu apsinuodija vaikai nuo vienerių iki trejų metų amžiaus. Taigi, siekiant apsaugoti vartotojus nuo žibalo ir degiųjų kepsninių skysčių keliamos rizikos, jiems buvo nustatyti apribojimai Europos Sąjungos lygiu. Apribojimai, nustatyti REACH reglamento XVII priede, 2010 metais buvo dar labiau sustiprinti, t.y. apima aiškesnių pavojingumo frazių pateikimą, pakuotės dydžio ribojimą ir reikalavimą, kad pakuotės būtų mažiau patrauklios vaikams. Įvertinimas, kurį atliko Europos cheminių medžiagų agentūra, atskleidė, kad nuo to laiko, kai įsigaliojo šie ženklinimo ir pakavimo reikalavimai, nelaimingų atsitikimų kiekis sumažėjo visoje ES.

Nuo 2000 m. ES buvo uždraustas dažytas ir su kvapikliais žibalas bei įsigaliojo reikalavimas, kad buteliai su žibalu ir degiuoju kepsninių skysčiu būtų su sunkiai vaikų atidaromais uždarymo įtaisais. 2009 m. Europos komisija nustatė naujus ženklinimo ir pakavimo reikalavimus pagal REACH reglamento reikalavimus, tokius kaip aiškesnes pavojingumo frazes, apribojo pakuotės dydį ir pačią pakuotę padarė mažiau patrauklią vaikams. Po 2015 m. ECHA‘os paskelbto atlikto įvertinimo nelaimingų atsitikimų kiekis nuo žibalo, naudojamo žibalinėms lempoms, sumažėjo 9 % per kiekvienus metus, o nuo degiųjų kepsninių skysčių 15 % per kiekvienus metus, skaičiuojant nuo 2010 metų. Tikimasi, kad iki 2020 metų nelaimingų atsitikimų kiekis sumažės 75 %.

Alternatyvių medžiagų naudojimo analizė

ECHA atlikdama įvertinimą, analizavo, ar reikia griežtesnių priemonių, ar palikti apribojimą tokį, koks jis yra. Buvo nuspręsta palinkti apribojimą tokį, koks jis yra, nes nebuvo nustatyta techniškai saugesnių ir ekonomiškai pagrįstų alternatyvų. Taigi, buvo svarstomas alternatyvių medžiagų naudojimo poveikis ir ar alternatyvos, kurios nėra priskiriamos H304 pavojingumo frazei, yra geresnės. Pagrindinės alternatyvios medžiagos žibalui yra augaliniai aliejai ir jų dariniai, kuriuos naudojant išsiskiria nemalonus, kvėpavimo takus dirginantis kvapas. Be to, aliejai prasčiau dega, todėl jie nėra tinkami naudojimui lauke. Juos deginant, ant žibalinių lempų sienelių nusėda anglies likučiai. Prarijus šių alternatyvių mišinių, gali atsirasti galvos svaigimas, mieguistumas, vėmimas, nors manoma, kad nelaimingi atsitikimai turėtų įvykti rečiau, nes reikėtų išgerti didelį kiekį šių medžiagų, o vaikai nustotų juos gerti po kelių gurkšnelių. Buvo nustatyta, kad kai kurie augalų aliejai, tokie kaip žemės riešutų, sukelia odos dirginimą. Pagrindinės alternatyvios medžiagos degiajam kepsninių skysčiui yra denatūruoti alkoholiai, kurie yra labai degūs, todėl juos naudojant didėtų nelaimingų atsitikimų dėl nusideginimo rizika ir jie yra pavojingesni. Be to, tiek žibalo, tiek degiųjų kepsninių skysčių alternatyvos kainuoja brangiau.

Žibalo ir degiųjų kepsninių skysčių pakuotėms ir ženklinimui taikomi reikalavimai

Vartotojams skirtas žibalas, kuris turi pavojingumo frazę H304, matomai, įskaitomai ir nenutrinamai turi būti ženklinamas šiuo užrašu: „Šio skysčio pripildytas lempas laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje", o nuo 2010 m. gruodžio 1 d. dar papildomai - „Gurkšnelis žibalo - ar vien tik lempos dagčio čiulpimas - plaučius gali pažeisti taip, kad gali kilti grėsmė gyvybei". Taip pat degusis kepsninių skystis, kuris turi pavojingumo frazę H304 ir kuris skirtas vartotojams, turi būti ženklinamas šiuo užrašu: „Gurkšnelis degiojo kepsninių skysčio plaučius gali pažeisti taip, kad gali kilti grėsmė gyvybei". Be to, tiek žibalas, tiek degusis kepsninių skystis, kuris sukelia aspiracijos toksiškumą, nuo 2010 m. gruodžio 1 d. privalo būti išpilstomi į juodos spalvos nepermatomas talpyklas, kurių talpa ne didesnė, kaip 1 litras.

Kaip produktą naudoti saugiai?

Produktai, kurie tiekiami vartotojams, negali kelti nepriimtinos rizikos, produktą naudojant pagal nurodytą naudojimo būdą ir saugaus naudojimo instrukcijas. Taigi, jeigu produktas turi pavojaus piktogramą, prieš jį naudojant, perskaitykite, kas nurodyta etiketėje, kad produktą naudotumėte saugiai. Be to, produktai turi turėti liestines pavojaus žymes ir sunkiai vaikų įveikiamus įtvirtinimus. Net labai nedidelis žibalo arba degiojo kepsninių skysčio kiekio gali sukelti sunkų plaučių pakenkimą ir kai kuriais atvejais net mirtį. Pagrindinė nelaimingų atsitikimų priežastis ─ apsinuodijimas juos prarijus. Žibalo ir degiojo kepsninių skysčio vartotojai dažniausiai juos perpila iš originalios pakuotės į kitas nepaženklintas pakuotes, pvz. gėrimams skirtas pakuotes, kad būtų lengviau naudoti, todėl vaikai gali netyčia jų atsigerti. Pagrindiniai apsinuodijimo požymiai - kutenantis kosulys, po kurio seka vėmimas.

Saugaus naudojimo patarimai:

• Laikykite žibalą ir degųjį kepsninių skystį originalioje pakuotėje. Neperpilkite į kitas pakuotes (pvz.: į skirtas maistui);
• Nelaikykite neužsuktų butelių su žibalu ir degiuoju kepsninių skysčiu;
• Jeigu ant etiketės yra pateiktos pavojaus piktogramos, tai reiškia, kad skysčiai yra pavojingi, todėl perskaitykite visą informaciją, pateiktą ant etiketės;
• Venkite šių produktų įkvėpimo;
• Laikykite juos vaikams nepasiekiamoje vietoje.

Įvykus nelaimingam atsitikimui, skambinkite tel. Nr. 112 arba kreipkitės į

Apsinuodijimų informacijos biurą tel. 8-5 2362052.