Natūraliai egzistuojančios ir atsitiktinai sukurtos nanodalelės aptinkamos visoje žmogų supančioje aplinkoje, todėl apie jų egzistavimą ir elgseną iš esmės žinoma ir suprantama. Tačiau trūksta duomenų apie darbo vietoje ir aplinkoje esančias dirbtines nanodaleles. Stebint jų egzistavimą susiduriama su techniniais sunkumais, kurie kyla dėl mažo nanodalelių dydžio ir žemo koncentracijos lygio, taip pat sudėtinga atskirti dirbtinių nanomedžiagų daleles nuo natūraliai egzistuojančių arba atsitiktinai sukurtų nanodalelių. Dar sunkiau nanomedžiagas aptikti sudėtinėse terpėse, pvz., kosmetikoje, maiste, atliekose, dirvožemyje, vandenyje ar dumble. Esami stebėsenos metodai dažnai nėra įteisinti, todėl sumažėja galimybių palyginti duomenis.

Nanomedžiagų rizikos vertinimas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atliekamas remiantis susijusia informacija. Galiojantys rizikos vertinimo metodai yra taikytini, net jei dėl konkrečių rizikos vertinimo aspektų gali prireikti papildomo darbo.

Prireikus nanomedžiagų apibrėžtis bus įtraukta į kitus Europos Sąjungos teisės aktus. Komisija šiuo metu rengia nanomedžiagų aptikimo, matavimo ir stebėjimo metodus ir siekia, kad jie būtų įteisinti, kad būtų užtikrintas tinkamas apibrėžties įtvirtinimas.

Nemenkų problemų kyla pirmiausia dėl patvirtintų metodų įtvirtinimo ir priemonių, kuriomis būtų galima nustatyti, apibūdinti ir analizuoti nanomedžiagų keliamą riziką, apibūdinti, analizuoti, taip pat rengti informaciją apie riziką ir tobulinti nanomedžiagų poveikio vertinimo metodus.

Komisija yra įsitikinusi, kad REACH nustatyta geriausia galima nanomedžiagų rizikos valdymo sistema, kai nanomedžiagos yra kaip atskiros medžiagos ar mišiniai, tačiau taip pat įrodyta, kad šioje sistemoje reikia konkretesnių su nanomedžiagomis susijusių reikalavimų. Komisija numato pakeisti kai kuriuos REACH priedus.